2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019
„Google“ už 12,5 milijardų dolerių įsigyja „Motorola Mobility“ kompaniją
Toks pranešimas buvo paskelbtas 2011 m. rugpjūčio mėn., kurio perspektyva buvo gana paprasta: Nepaisant to, kad Google jau dirbo su trečiųjų šalių gamintojais „Nexus“ programoje, kompanija norėjo tapti tvirta žaidėja išmaniųjų versle. Idėja buvo valdyti „Motorola“ kaip atskirą verslą visiškai nuo Android projekto, stengiantis konkuruoti su „Samsung“ ir „HTC“, kurie tuo metu buvo du galingiausi „Android“ operacine valdomų telefonų gamintojai.
„Google“ darbas su „Motorola“ gana greitai davė vaisių ir 2013 m. viduryje kompanija pristatė „Moto X“ ir „Moto G“ modelius. Nepaisant puikių funkcijų ir daugybės techninių pranašumų, palyginti su konkuruojančiais produktais, „Motorola“ telefonai taip ir nesulaukė didelio populiarumo, o „Google“ pasitraukė iš telefonų gamintojų gretų. Kompanija jai priklausančias „Motorola“ akcijas išlaikė iki 2014 m., kurias vėliau pardavė „Lenovo“ už šeštadalį mokėtos kainos.
Pirmieji autorinių teisių ieškiniai
Tokie ieškiniai tarp „Apple“ ir „Samsung“ pasirodė 2011 m. Jų ėmė daugėti 2012 m., kai buvo priimtas teismo verdiktas jog „Samsung“ kompanija turi sumokėti „Apple“ 1,049 milijardo dolerių žalą už penkių jos dizaino patentų pažeidimus. Dėl šio įsakymo kai kurių „Samsung“ išmaniųjų telefonų pardavimai buvo užblokuoti ir nutrūko, tačiau kova buvo tęsiama teikiant apeliacijas. Galų gale po bylos persvarstymo pagal teiktas apeliacijas, teismo procesas buvo baigtas. „Samsung“ kompanija turėjo sumokėti 539 milijonus USD, t.y. šiek tiek daugiau nei pusė pradinės sumos.
Nors 2011 ir 2012 m. buvo patys intensyviausi, ištisą dešimtmetį vyko bylinėjimasis, kurio centre buvo „Apple“ ir „Samsung“. Iš esmės bylinėjimosi procesai vyko dėl bandymų išsaugoti savo patentų portfelio vertę, užuot susitelkiant ties bendradarbiavimo galimybėmis.
Tarp „Apple“ ir „Samsung“ kompanijų patentų pažeidimo ieškinių karas vyko iki pat 2019 m., kurių pabaigoje „Apple“ ir „Samsung“ viešai pareiškė, jog daugiau neketins teisėtai kreiptis dėl dizaino patentų nepaisant prastai susiklosčiusių santykių nuo pirmos tokio ieškinio bylos.
Greičiausiai abi kompanijos suprato, kad tokio mąsto dešimtmečio kovų teisminiai ginčai, net ir laimėjimo atveju, nei vienai pusei nėra naudingi visom prasmėm.
Galaxy S3 revoliucija
Plačiai pasauliniu mastu pristatomo „Galaxy S3“ pasirodymas iš esmės viską pakeitė tiek „Samsung“ kompanijai, tiek „Android“ pasauliui. Korėjos kompanijai tai buvo didžiulis šuolis į priekį, padedantis atsiplėšti ir nuo „Apple“ kaltinimų tapatinant Android operacinę sistemą su iOS aplinka.
Tuo metu atrodęs masyvus 4,8 colio aukštos 720p raiškos „Super AMOLED“ ekranas palaikė daugybę funkcijų, kurios jau po kelių mėnesių gamintojui tapo reikšmingu sprendimu. 
Turbūt dauguma vis dar prisimenate „Galaxy S3“ pranešimo sušvilpimo garsą ir jo greičiausiai vis dar nekenčiate. Bet tai to laikmečio palikimas.
Kartu su naujuoju modeliu pasirodė ir „Android 4.0.4 Ice Cream Sandwich“ kupinas gamtos garsų, tokių kaip pranešimas sušvilpaujant arba vandens nulašėjimo garsas.
„Galaxy S3“ skelbė pertekliaus erą, nes modelis buvo pripildytas galybe funkcijų orientuotų į žmonių vartojimo įpročius, kad pamatyti, kas įstrigo labiausiai. S Voice, S Beam, Smart Stay, Pop-up Play ir panašios aplikacijos prašėsi atskiro papildomo ekrano vietos, nes tuo metu „Samsung“ laikėsi požiūrio „daugiau yra geriau“, kuris komiškai kontrastavo su žymiai mažiau populiariu, bet rezultatyviu „HTC One X“ ir jo „Sense“ vartotojo aplinka.
Visgi „Galaxy S3“ buvo beprotiškai populiarus ir jo parduota daugiau nei 70 milijonų vienetų. S3 tapo vienu greičiausiai parduodamų ir populiariausių visų laikų telefonų. Įvykdydama didžiulę pasaulinę rinkodaros kampaniją, „Samsung“ užgožė kiekvieną „Android“ telefoną, išleistą 2012 m., taip paklodama tvirtą pagrindą savo tolimesniam dominavimui tame pačiame dešimtmetyje.
Nexus 7 – paskutinis „grynakraujis“ Android planšetinis
„ASUS“ kompanijos pagamintas „Nexus 7“ debiutavo 2012 m. viduryje. Tai buvo pirmasis populiarus planšetinis kompiuteris, kuriame pilnai veikė „Android 4.1 Jelly Bean“, o ne „Amazon Fire“ operacinė sistema. Tai programuotojus paskatino kurti populiarėjančios platformos programėles platesnei išmaniųjų rinkai, universaliai tinkančias tiek telefonams, tiek planšetiniams kompiuteriams.
„Nexus 7“ tapo populiarus dėl daugelio priežasčių: jis buvo kompaktiškesnis, o tai reiškė, kad jį buvo patogiau nešioti nei kitus to meto planšetinius. Kainuodamas vos 200 USD greitai įsitvirtino rinkoje. Tuo metu Android gerbėjai jau buvo įpratę naudotis „Nexus“ telefonais, todėl ir įsigijus planšetinį nejautė vartojimo įpročių skirtumo.
„Nexus 7“ buvo integruotas „Tegra 3“ lustas, kuris žymėjo naują „Google“ bendradarbiavimo su NVIDIA etapą. Deja NVIDIA viešpatavimas „Android“ telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose buvo trumpalaikis – lustai nebuvo efektyvūs ir dažnai sukeldavo tam tikrų programų klaidų tiek įprasto vartojimo, tiek žaidimų našumo procesuose.
