Nuo tada, kai prieš metus įsiveržė į Ukrainą, Rusija susidūrė ne tik su atkakliu ukrainiečių pasipriešinimu, bet ir su didžiausių technologijų kompanijų pasitraukimu iš pačios Rusijos. Kalbame apie dviejų populiariausių pasaulyje, vadinamų technologijų gigančių Samsung ir Apple pasitraukimą. Technologijų lyderės taip pat atsisakė tiekti tolimesnę produkciją į šalį agresorę. Reaguodama į tai, Rusija padvigubino savo investicijas ir sutelkė pastangas pasiekti technologinį savarankiškumą, įskaitant ir planus sukurti savo Android išmanųjį telefoną.
Buvo nutarta, kad telefoną, kuris dar neturi pavadinimo, sukurs nacionalinė kompiuterių korporacija (NCC), viena didžiausių Rusijos IT kompanijų. Turėdama ambicingą tikslą iki 2023 m. pabaigos parduoti 100 000 išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių. NCC įkūrėjas pirmadienį vietinei žiniasklaidai sakė, kad Rusija planuoja sukurti savo Android telefoną ir į projektą numatoma investuoti 10 milijardų rublių (132.9 mln. USD). Tikimasi iki 2026 m. užimti 10% vartotojų rinkos.
Žinios ateina praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prekybos departamentas uždraudė eksportuoti į Rusiją telefonus ir kitą elektroniką, kainuojančią daugiau nei 300 USD. Tačiau ekspertai sako, kad Rusijos išmaniamam telefonui bus sunku įveikti biudžetinės klasės konkurentus iš Kinijos. Be to, dėl taikomų ne tik fizinių produktų tiekimo sankcijų, šalis gali susidurti su Google paslaugų ribojimais, įskaitant ir pačios Android OS panaudojimą.
Google rusams nebesiūlo mokamų programų ar žaidimų Google Plau parduotuvėje, o anksčiau įsigytoms aplikacijoms nebeteikia atnaujinimų. Tačiau ji neuždraudė Rusijoje naudotis savo nemokamomis paslaugomis, tokiomis kaip „Gmail“, „Maps“, „Play“ ir „YouTube“.
Naujasis išmaniųjų telefonų projektas yra tik vienas iš daugelio Rusijos bandymų įgyti technologinio savarankiškumo ir skaitmeninio suvereniteto. Šalis pažadėjo nenutrūkstamą finansavimą savo elektronikos pramonei plėtoti, taip siekdama įtraukti šalies viduje veikiančias IT firmas. Tačiau ne visi įsitikinę, kad vyriausybės finansavimas padės sukurti išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių ir vartotojams patrauklių naujų produktų. Kelia atbejonių ir tai, ar sukūrus rusišką Android telefoną ir planšetinį kompiuterį, jiems pasiseks įsitvirtinti rinkoje.
„Jeigu sąžiningai, kiek mano žinios leidžia spręsti, tai labiau panašu į kaskadininko vaidmenį“, – apie NCC išmaniųjų telefonų projektą sako Karen Kazaryan, interneto tyrimų instituto įkūrėja ir generalinė direktorė.
Šis skaitmeninis suverenitetas reiškia visapusę valstybės kontrolę internetinėje erdvėje tarp savo sienų, įskaitant turinį, vartotojų duomenis ir visą vidinę infrastruktūrą, leidžiančią vyriausybei atsiskirti nuo kitų pasaulio šalių. Rusijos vyriausybė pradėjo skatinti šią idėją po pirmų sankcijų, kurios dar 2014 m. buvo pradėtos taikyti dėl Krymo.
Ankstesni Rusijos IT projektai
Vienu panašiu atveju Rusijos pastangos jau buvo sėkmingos, po to kai buvo užblokuotos „Instagram“, „Facebook“ ir „Twitter“ socialinės platformos. Tuomet Rusijos gyventojai perėjo prie vidinių socialinės žiniasklaidos programų. Viena populiariausių tapo „Vkontakte“, ji labai panaši kaip „Facebook“ tik rusų versijos. Rusijos kompanijos, tiek valstybinės, tiek privačios, taip pat bandė nuvilioti piliečius nuo „Tiktok“, „Instagram“ ir „YouTube“, juos nukreipiant į pačių sukurtus variantus, tokius kaip „Yappy“, „Rossgram“ ir „Rutube“. Tačiau daugelis šių platformų sulaukė kritikos dėl pasenusių dizainų, vartotojų trūkumo ar per daug valstybės kišamos propagandos.
Kitas projektas, sulaukęs daug pasisekimo, buvo „Rustore“ aplikacijų parduotuvė. Praėjusių metų gegužę išleista „Vkontakte“ bendradarbiaujant su Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija. Planuojama, kad „Rustore“ pilnai pakeis „Google Play“ ir „Apple App Store“ programų parduotuves. Anot „Vkontakte“, „Rustore“ platforma jau dabar naudojasi daugiau kaip 10 milijonų vartotojų.
Nauja sankcijų banga po invazijos į Ukrainą, Rusiją privertė ieškoti naujų kelių technologinio savarankiškumo koncepcijai įgyvendinti. Rusijos vyriausybė pradėjo daugybę iniciatyvų, siekdama sukurti vidaus produktus ir paslaugas, kaip pakaitalus užsienio elektronikai, internetinėms platformoms ir programinei įrangai, nuo kurių daugelis Rusijos kompanijų yra stipriai priklausomos.
Technologijų kompanijų pasitraukimas ir „Aurora OS“ projektas
Po invazijos į Ukrainą daugiau nei tūkstantis technologijų kompanijų sustabdė arba sumažino savo veiklą Rusijoje. Vos per mėnesį „Cisco“, „SAP“, „Oracle“, „IBM“, „TSMC“, „Nokia“ ir „Ericsson“, taip pat „Samsung“ ir „Apple“ paliko rinką, turinčią įtakos ištisoms pramonės šakoms, įskaitant mobiliųjų telefonų operatorius, gamyklas, startuolius ir dideles valstybines įmones. Pasaulinės rinkos analizės (IDC) duomenimis, 2022 m. Rusijos IT rinka sumažėjo 12.1 milijardo dolerių arba 39%.
Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mishustinas vasario mėnesį teigė, kad Rusija nori pakeisti 85% užsienio programinės įrangos į Rusijos sukurtas alternatyvias programines įrangas, atidarant dešimtis vadinamųjų pakaitalų kūrimo centrų. Tarp jų yra projektas, skirtas sukurti nacionalinę įrenginių operacinę sistemą. Tačiau šis planas yra ankstyvame etape su daug nežinomųjų, sako Kazaryan – interneto tyrimų instituto įkūrėja.
Šiuo metu keli dideli IT žaidėjai šalies viduje, pretenduoja dėl numatytų subsidijų nacionalinės mobilios OS sukūrimui.
Viena iš perspektyvesnių Android OS alternatyvų yra „Aurora OS“. Tai Linux pagrindu sukurta išmaniųjų telefonų operacinė sistema, kurią pristatė Rusijos valstybinė telekomunikacijų įmonė „Rostelecom“. Tačiau „Aurora“ pirmiausia buvo skirta naudoti vyriausybei ir kol kas nepalaiko Android programėlių.
Individualios „Android OS“ sukūrimas ir įvedimas į rinką
Kiti Rusijos išmaniųjų telefonų gamintojai, tokie kaip „BQ“, pažadėjo pritaikyti Huawei „Harmony OS“ savo telefonams. Tačiau nuo šio rugsėjo mėnesio „BQ“ pranešimo, daugiau nebuvo jokių žinių apie tolimesnį progresą. „Huawei“ Kinijos kompanija dar 2019 m. sukūrė savo operacinę sistemą po to, kai „Google“ nustojo teikti savo mobiliosios programinės įrangos paslaugas įmonei, dėl JAV pritaikytų sankcijų. Tuo metu Kinijos IT milžinas „Huawei“ teigė, kad neketina išleisti su „Harmony OS“ veikiančių mobiliųjų telefonų už Kinijos ribų. Visgi labai konkurencinga telefonų gamintojų rinka diktuoja savo sąlygas ir čia laikytis įsikabinus asmeninių principų prarandant milžiniškus pinigus atrodo visiškai neprotinga.
Vėliau „Huawei“ net ir nusprendus grįžti į užsienio rinką, kompanija susidūrė su naujais iššūkiais. Nors Kinijos išmaniųjų telefonų prekės ženklas yra vartotojams gerai žinomas, neturint galimybės naudotis „Google“ paslaugomis ir programėlėmis, jų paklausa ženkliai sumažėjo. Praėjus metams po sankcijų „Huawei“ prarado beveik trečdalį savo pajamų dar 2020 m. Ir tai vien dėl jų pačių sukurtos operainės sistemos nepalaikomų „Google Maps“, „Gmail“ ir kitų įprastų „Google“ programų. Nors ir Rusija planuoja sukurti savo Android telefoną, dėl tokių pat priežasčių jis gali nesulaukti pasisekimo. O jam net ir pasirodžius rinkoje, išmanusis gali nesukonkuruoti su pigiais ir daugumai prieinamais telefonais iš Kinijos.
Rinkos tyrimų duomenys rodo, kad „Xiaomi“, „Realme“ ir „Honor“, biudžetinės klasės telefonus pakeitė masiškai perkami „iPhone“ ir „Samsung“ telefonai, kurie praėjusiais metais sudarė 95 procentus rinkos. Milžiniška konkurencija tarp telefonų gamintojų, nepalieka rinkoje nei menkiausio tarpelio įsisprausti naujam žaidėjui. Kiti Rusijos telefonai, tokie kaip „Yotaphone“, jau bandė užimti vidaus rinką, tačiau liko tik su labai maža jos dalimi. Pardavimų rezultatai rodo, kad rusai renkasi prekės ženklus, kuriuos jie jau žino.
Kiti Rusijos išmaniųjų telefonų gamintojai, tokie kaip „Smartekosistema“ valdomi valstybinės kompanijos „Rostec“, nesugeba įsigyti reikiamų komponentų iš TSMC, kurie reikalingi antram telefono gamybos etapui. Visa tai gali apsunkinti Rusijos bandymus sukurti konkurencingą produktą stojant varžytis pries „Samsung“ ar „Apple“.
„Tikriausiai galite sukurti išmanųjį telefoną Rusijoje su kinų dalimis, tačiau toks verslo modelis nėra efektyvus. Ir kodėl kas nors norėtų pirkti Rusijoje pagamintą telefoną, kuris yra brangesnis už gerai žinomus „Xiaomi“ biudžetinės klasės modelius?“ – sako Kazaryan.
Taigi vis vien tankas gausis