2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019
10 metų technologijų raidos yra išties didelis laikotarpis apimantis gausybę inovacijų, kurių labai detaliai praktiškai neįmanoma apžvelgti, todėl to ir nesistengsiu padaryti. Tačiau pereiti per pagrindinius Google produktus ir paslaugas pakeitusias mūsų kasdienį gyvenimą išties yra verta.
Vienas ir pagrindinis jų į kurį krypsta visas dėmesys, tai Android operacinės sistemos atsiradimas ir viskas kas sekė kartu su ja. Kaip ir jos pritaikymas bei integracija įvairiose platformose, kur šiai dienai didžiąją dalį Android populiacijos sudaro būtent mūsų kasdien naudojami mobilūs telefonai.
Android OS atsiradimas ir pirmasis Google Nexus telefonas
Šiek tiek įdomios priešistorės.
Dar 2009-aisiais pats „Apple“ companijos įkūrėjęs amžinatilsį Steve Jobs, išgirdęs apie Google kuriamą ir numatomą pristatyti Android operacinę sistemą, asmeniškai nuvažiavo pas Google vadovus ir trenkęs kumščiu į stalą pareiškė „You can’t pay me off, I’m here to destroy you.'”.
Jis puikiai žinojo, kokią finansinę ir politinę grėsmę kelia šis Google projektas ir labiausiai nenorėjo, kad pasikartotų „Microsoft” atsiradimo istorija, kai tuo metu „Apple“ kompanijoje dirbęs Bill Gates nukopijavo „Apple“ programinės įrangos konceptą, papildė platformos funkcionalumą ir paleido atviru kodu globiai veikiančią sistemą, masiniam kompiuterių naudojimui bei suderinimui su visais tokiu pačiu principu veikiančiais išoriniais įrenginiais.
Visgi Steve Jobs karo laimėti nepavyko net po daugybės teismų su Google. Nors ir pirmieji jų baigdavosi „Apple“ kompanijos naudai, kai Google korporacija turėdavo sumokėti protu sunkiai suvokiamas priteistas septyniaženkles sumas už autorinių teisių pažeidimus dėl „Apple iOS“ užpatentuotų funkcionalumų.
O dabar, kaip viskas prasidėjo
2010 m. Sausio 5 d. Google pristatė „Nexus One“ ir jis pasaulyje buvo pirmasis „Android“ operacinėje sistemoje veikiantis telefonas, pasižymintis tuo metu buvusiomis puikiomis techninėmis specifikacijomis, tokiomis kaip 1 GHz „Snapdragon“ procesorius ir 4 laidininkų ausinių lizdas, leidžiantis valdyti mediją. Tačiau tikroji istorija buvo ta, kad tai buvo Google sukurtas telefonas.
Kaip ir pradžioje kiekvienas sekęs „Nexus“ modelis, tai buvo ir palaiminimas, ir prakeikimas, nes Google per programinius atnaujinimus galėjo laisvai formuoti Android kaip tik kompanijai patiko. Tai taip pat reiškė, kad pardavimai ėjosi vangiai, nes nebuvo jokios suformuotis rinkodaros, o pirmieji vartotojai kasdien susidurdavo su ne vienu programiniu bugu, kuris kartais palikdavo karčią patirtį naudojant Android telefoną. Tai buvo kažkas, ką tuo pačiu metu galėjai mylėti ir nekęsti.
Tiesa, dalis vartotojų (įskaitant ir mane patį) po tokių pirmų patirčių grįždavo prie iPhone, kuris tuo metu lyginant su neišbaigtu Android, atrodė veikia visai kitoje dimensijoje.
Visgi 2010-ieji buvo metai, kai Android pradėjo kilti į visų pasaulio rinkos dalių sąrašą. Ir viskas dėl to, kad tokios bendrovės kaip Samsung ir Verizon sugebėjo paimti tai, ką pagamino Google, ir paversti ją savo paslaugų priemone. Kas reiškė, kad Android operacinė sistema yra svarbiau nei konkurencija tarp jų.
„Apple“ niekada neleis „Verizon“ iš anksto įdiegti savo pranešimų ar bet kokio paslaugų paketo, o „Verizon“ vis tiek norėjo parduoti „iPhone“ dėl jo paklausos ir kaip jis nyko iš lentynų.
Ir štai čia pasinaudojant atviro kodo pristatyta nauja platforma, leidžiančia integruoti savo paslaugas, pasitaikė puiki galimybė paversti Android kažkuo sava. Kas reiškė, kad tai sistema kuriai verta skirti laiko ir pinigų jos rinkodarai.
Kai Samsung įžengė į rinką su savo pirmuoju „Galaxy S“, kurio operacinė sistema buvo individualiai pritaikyta kiekvienam Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje esančiam operatoriui, Android tapo plačiai žinoma operacine sistema. Po šios žinios kiti operatoriai tiesiog to nekantriai ir laukė.
Bet visgi, pradžia nebuvo lengva. Ilgai netrukus Oracle, „Java“ programinės kalbos savininkė, padavė Google į teismą pareikšdama, kad Android operacinė sistema buvo sukurta nelicencijuotai panaudojant Java kalbos API (Application Programming Interfaces – aplikacijų programavimo sąsajas).
Oracle teigė, kad Google pažeidė autorių teises dėl septynių ankstesnių patentų ir siekė tiek piniginės žalos atlyginimo, tiek „Google“ sustojimo naudoti Java informaciją.
Situaciją apsunkino tai, kad Google savo Android sistemos sukūrimui pasamdė kūrėjus, kurie vystė Java kalbą dirbdami Sun Microsystems kompanijoje dar prieš Oracle ją nuperkant. Oracle akcentavo, kad Google jokiu būdu negalėjo nežinoti apie tokį pažeidimą.
Google gynyba buvo ta, kad kodo ir API dokumentacijos naudojimui buvo taikomos sąžiningo naudojimo sąlygos, kai įmonė turi leisti kiekvienam naudoti daiktą ar gaminį, kuris buvo būtinas ir leido užtikrinti sąveiką, kam ir buvo sukurta Java kalba.
Iš pradžių abi šalys buvo pripažintos teisiomis. Teismas iš tikrųjų nustatė, kad Google pažeidė 37 atskiras API, kurioms buvo taikomos nagrinėjamos autorių teisės, tačiau taip pat nustatė, kad Java API niekada neturėjo būti suteikta autorių teisių apsauga. Abi šalys atsiskaitė vadinamu „nulinės dolerio sumos“ apsikeitimu.
Nepaisant to, Oracle prieš Google kova dėl programinės įrangos API nesibaigė ir iki šiol nėra pasibaigusi. Byla buvo keliuose apeliaciniuose teismuose ir 2019 m. Google sėkmingai pateikė peticiją JAV aukščiausiajam teismui antrą kartą užginčyti sprendimus.
Tai yra ir buvo svarbus visos technologijos pramonės žingsnis, nes jis nustatys, ar API – kas leidžia programinei įrangai sąveikauti su savimi ir kitomis sistemomis ar kita programinė įranga – yra ir turi būti saugomos autorinių teisių. Jei aukščiausiasis teismas nuspręstų, kad API patenka į visuotinę autorių teisių apsaugą, visai programinei įrangai, kurią mes naudojame šiandien, bus keliami panašūs ieškiniai. Kas tokiu atveju tarp daugumos kūrėjų sukeltų didelę sumaištį.
2010 m. pabaigoje Google pristatė „Nexus S“, kuris veikė Android 2.3 versijoje. Įdomu tai, kad šį Nexus S sukūrė Samsung, todėl jis turėjo nedidelį skirtumą, palyginti su „Galaxy S“ modeliu, kuris taip pat buvo valdomas atviro kodo Android operacinės sistemos. Tai reiškia, kad Google buvo leista ir ji galėjo perrašyti kodą, kuris išliko perspektyvus plėtrai, nes Android versijos pilnai galėjo veikti pigesniuose ir senesniuose išmaniuosiuose telefonuose.
Naujoji Android 2.3 versija turėjo tiksliau apskaičiuojamą prisilietimą prie ekrano, kas reiškė geresnę vartotojo valdymo patirtį. Funkcijas papildė kelių kamerų palaikymas, garso patobulinimas leidžiantis veikti tokioms programoms, kaip ekvalaizeriai ir žemųjų dažnių stiprintuvai bei naujai atsiradęs ir daugumai įdomus NFC ryšys, kai išoriniai prietaisai galėjo sąveikauti su telefonu jį vos priliečiant prie įrangos.
Nors tuometinė 2.3 versija vis dar nestigo įvairių bugų ir buvo nepalyginamai lėtesnė su Android, kurią turime šiandien, tačiau savo laiku ji tapo pirmoji versija, kuri funkciniu požiūriu galėjo konkuruoti su iOS ar tuo metu vis dar veikusia Windows Mobile platforma. Nauji kūrėjų pakeitimai taip pat reiškė, kad „Play Store“ (tada dar vadinta „Android Market“) turi didelį potencialą augti.